Konfidenciali informacija ir jos apsaugos sutartis

Šįkart aptarsime konfidencialios informacijos apibrėžimą ir apsaugą.

Įmonėms yra suteikiama teisė apibrėžti, kokia informacija, prieinama darbuotojams, yra laikytina konfidencialia. Tačiau ne visa informacija gali būti priskiriama konfidencialiai, net jei ji ir yra įtraukta į susitarimą dėl konfidencialios informacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra taip išskyręs konfidencialią ir nekonfidencialią informaciją:

LAT

2016.02.05 nutartis


  • Konfidencialia nelaikoma: informacija, kuri yra akivaizdi ir lengvai (viešai) pasiekiama, taip pat tokia, kuri pagal teisės aktus negali būti konfidencialia. Kitaip tariant, kurią galima sužinoti nepriklausomai nuo darbuotojo atliekamų funkcijų (Pvz. viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus).

  • Informacija, kai su ja susipažįstama, yra neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių ir žinių dalimi. Tokia informacija yra konfidenciali, kol darbuotojas dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be apribojimų naudoti gautą informaciją savo naudai ir interesais (Pvz.: įmonėje taikomi darbo su klientais metodai, derybų vedimo metodai).

  • Specifinė konfidenciali informacija. Tai informacija, kuri nėra laikoma komercine paslaptimi, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, tai tampa neatsiejama jo žinių ir kompetencijos dalimi. Tokia informacija yra saugoma net ir pasibaigus darbo santykiams.

  • Komercinė paslaptis - konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Pvz. klientų asmens duomenys, mokumo duomenys, įmonės ir klientų pradėti projektai, kt. ).

Konfidencialumo kriterijai

  • Slaptumas ir vertingumas, t.y. Informacija nėra visuotinai ir laisvai prieinama, jos nežino tretieji asmenys, todėl ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tokia informacija turi komercinę vertę,

  • Apsauga, t.y. informacijos savininkas turi imtis protingų veiksmų jai apsaugoti.

Protingi veiksmai informacijai apsaugoti

[LAT]

  • Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama.

  • Apsauga turi būti protinga, bet ne ypatinga, t.y. komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių.

  • Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.

Galimi apsaugos būdai

  1. Darbo sutartyje numatyti papildomą nuostatą dėl konfidencialios informacijos;

  2. Su darbuotojais pasirašyti susitarimus dėl konfidencialios informacijos ir jos atskleidimo pasekmių;

  3. Papildomai galima konfidencialios informacijos prieinamumą riboti slaptažodžiais ir pan.

Bendroji taisyklė: informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti šios tvarkos laikymąsi.

Konfidencialumo pareiga nepasirašius sutarties

  • Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai konfidencialią informaciją sužinojusi ar gavusi šalis, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. [Civilinio kodekso 6.164 str.]

  • Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir kai tokia sutartis nesudaryta, turi laikytis konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigos. Jeigu ši pareiga nevykdoma ar netinkamai vykdoma, nukentėjusi šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą [Darbo kodekso 41 str.]

Terminai

Darbo kodeksas termino ribų nenustato. Bendroji nustatyta riba yra 1 metai po darbo santykių pasibaigimo. Tačiau tame pačiame straipsnyje yra numatyta ir galimybė susitarti dėl ilgesnio termino.

Atsakomybė už pažeidimą

Kilusiai turtinei žalai darbo kodeksas numato atlyginimo ribas, t.y. ne daugiau nei 3 vidutiniai darbuotojo darbo užmokesčiai (VDU), o jei žala padaryta dėl didelio darbuotojo neatsargumo - ne daugiau nei 6 VDU. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta iki 12 VDU.

Vis dėl to neturtinei žalai tokia riba netaikoma ir darbdavys turi teisę numatyti jos dydį savo nuožiūra. Šis dydis turi būti nurodytas susitarime dėl papildomos informacijos apsaugos, kuriame darbuotojas pasirašo, jei sutarties sąlygos jam priimtinos.

2017.11.22