Visiškos materialinės atsakomybės sutartys

Ar žinojote, kad nuo šių metų liepos 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebegalioja ir naujos negali būti sudaromos?

Tai reiškia, kad darbuotojams, pagal pasirašytas tokias sutartis, visiška atsakomybė nebegali kilti. Žinoma, negali kilti tik tuo atveju, jei įmonė neturi kolektyvinės sutartys, arba jei jos kolektyvinėje sutartyje nėra susijusių nuostatų ir darbuotojas nėra tokios sutarties pasirašęs.

Darbo kodekse (DK) yra nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą:

154 str.
  • žala padaryta tyčia
  • žala padaryta darbuotojo veiksmais (neveikimu), turinčiais nusikaltimo požymių
  • žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo
  • žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo
  • darbdaviui padaryta neturtinė žala
  • kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje

Šis straipsnis kelia klausimą: o kaip elgtis tuomet, jei žala kilo ne dėl tyčinių darbuotojų veiksmų, o dėl didelio neatsargumo? Iš pateikto straipsnio matyti, kad tokiu atveju darbuotojas visą kilusią žalą atlygina tik tuomet, jei tai yra nurodyta kolektyvinėje sutartyje. Kiti atvejai nėra numatyti.

Jei įmonė turi kolektyvinę sutartį

Darbuotojui gali kilti atsakomybė didelio neatsargumo atveju

jei:

  1. Kolektyvinėje sutartyje yra aiškiai apibrėžtos:
    • tokios atsakomybės sąlygos;
    • procedūra;
    • atlyginamos turtinės žalos ribos (jei jos nesutampa su ribomis, numatytomis DK).
  2. Darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, kuri sudarė kolektyvinę sutartį arba tokia sutartis buvo patvirtinta
  3. Darbuotojas yra susipažinęs su kolektyvinės sutarties nuostatomis ir tai patvirtinęs parašu.



2 punkto išimtis

Kolektyvinė sutartis gali būti taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbuotojų susirinkimas.

Jei įmonė neturi kolektyvinės sutarties

Tokiu atveju ji gali reikalauti atlyginti visą kilusią žalą tik tais atvejais, kurie nurodyti aukščiau (DK 154 str.). Jei joje veikia profesinė sąjunga, tuomet darbdavys gali inicijuoti kolektyvinės sutarties sudarymas, tačiau vienašališkai darbdavys jos sudaryti negali, nes jos sudarymas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Pastaba



153 str.

Nors DK numato atvejus, kai darbuotojui kyla pareiga atlyginti visą jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, tačiau nustato ir tokio atlyginimo ribas. Kitaip tariant, jei kilusi žala šias ribas viršija, darbuotojas lieka dalies žalos neatlyginęs, tačiau įmonė daugiau reikalauti negali.

Turtinės žalos ribos:

  • ne daugiau nei 3 vidutiniai darbuotojo darbo užmokesčiai;
  • jei žala padaryta dėl didelio darbuotojo neatsargumo - ne daugiau nei 6 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Išimtis

Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos ir kitos ribos, tačiau ir joms DK nustato lubas:

  • ne daugiau 12 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių.

2017.11.07

Reikia pagalbos rengiant darbo sutartis, nekonkuravimo ar konfidencialumo sutartis? Susisiekite!

Atgal į Patarimai

Atgal į Paslaugos