Teisinės formos pasirinkimas

Beveik bet kurios teisinės formos juridinį asmenį (JA) galima valdyti / kontroliuoti esant vos vienam steigėjui (išskyrus AB, asociaciją ar pan.), tačiau atsakomybių ribos yra skirtingos.  Steigiant individualią įmonę (IĮ) steigėju gali būti tik vienas asmuo ir jo atsakomybė yra neribota (steigėjas atsako visu savo turtu). Kitų teisinių formų juridinių asmenų atvejais atsakomybė yra ribota ir padalinta (jei steigia keli asmenys): steigėjas ar steigėjai atsako tik tuo turtu, kurį patys įnešė (suformuodami įstatinį kapitalą (UAB atveju), įnešdami įnašus (MB atveju) ir pan.) ir atsako tokia dalimi, kiek konkretaus asmens įnašas sudaro bendro įnašo dalies.

Jei veikla, kuria norima verstis, yra susijusi su paramos gavimu, viešųjų interesų tenkinimu, tuomet vertėtų svarstyti tokias juridinio asmens formas kaip viešoji įstaiga, asociacija, bendrija ar pan.

Įnašo verslo pradžioje reikalauja UAB ir MB. Pirmosios atveju asmuo (ar asmenys) turi įnešti ne mažiau kaip 2.500 eurų į įmonės sąskaitą banke, o antruoju atveju - bet kokią pageidaujamą sumą (tarkim, 1 eurą). Tokiu atveju, nesant finansinių galimybių suformuoti tokio dydžio įstatinį kapitalą ir numatant nedideles pirmines veiklos apimtis galima įsteigti MB, o vėliau, kylant veiklos apimtims ir įmonei sukaupus turto, pertvarkyti ją į UAB ir įstatinį kapitalą formuoti jau iš įmonės turimų (ne asmeninių) lėšų. IĮ atveju įnašo įnešti nereikia. 

Didėjant veiklos mastui kyla didesnių investicijų poreikis. Vienas iš būdų pritraukti investicines lėšas į įmonę - priimti naujus akcininkus / dalininkus. IĮ atveju tai nėra įmanoma, nes šios formos juridinius asmenis gali kontroliuoti / valdyti tik vienas asmuo, todėl tokiu būdu yra ribojama jo plėtra, naudojantis išorinėmis investicijomis. UAB, MB ir VŠĮ šiuo atžvilgiu yra palankesnės

Turite papildomų klausimų? Susisiekite!